- vištytis
- vištýtis sm. (1) K, Rtr, DŽ, Pln; R, R222, MŽ, MŽ296, Sut, N, I, KlvK74, LL71, K.Būg žr. viščiukas 1: Vanagas žnabterėjo vištýčiui su nagais ir snapu ir ėmė krūtinę draskyti J. Mažus vištýčius lesina su miežių kruopais Pln. Vištýčių pora tik išė[jo] Pgg. Išriedėjo iš kiaušinių vištyčiai Grž. Vištýčių išsiperinusi turiu Bdr. Išperinau vištýčius varguo sau, pati tiek begaliu pavaikščioti Rnv. Vakar pradėjo skilti vištýčiai Kl. Vištýčiai cėpčio[ja] Lkv. Vištýtis toks podidelis Gršl. Tie vištýčiai eina kaip bepročiai Trk. Šarkos i vanagai gaudo vištýčius Rsn. Pabūs numie, triušius paveizės, vištýčius Trk. Vištą perėti reikia leisti naktį, visiem miegant, kad vištyčiai nekapstytų (priet.) Brž. Reik tus vištyteliùs su višta vesti į ūksmę LKT64(Lkž). Noriant, kad gaidys išperėtus vištytukus kavotų, reikia jį su spiritu apgirdyti ir tada su vištytukais po balde pakišti LTR.Vištytėliai gudrūs buvo, po grūdą surinko BsO23. Vištyteliai būrė[je] bėgo, o aš viena siratelė D83. Mės (vaikai) privalėm vištýčius gainiot iš daržovių Tlž. Anie maži vištytùkai pasku anos (marčios) bėgo JD345. Jaunas vištytis, vištytėlis B728. Vištytėlis R, MŽ, N. Višta dės kiaušių ir išperės vištyčių S.Dauk. Dar kartą jis bando… vaikus savęspi surinkti, kaip višta surenka savo vištyčius po savo sparnais Kel1856,42. Kada kas pjaun vištytį, alpsti, merki akį, o vargdienius mužikus kasdien rykštėms plaki D.Pošk. ^ Mama mirė ir palikom sau teip kaip vištýčiai išsisklaidę Trkn. Todėlei laikykimės po sparnu pono Dievo, kaip antai vištyčiai laikose po sparnu vištos BPII296. Tiek lengviai vaikščio[ja], kaip vištýtis Trk. Jei višta nedėtų, ir vištyčių neišperėtų VP18. Iš kiaušių išvirtų neišperėsi vištyčių VP19. Vištýtis vištos nemokins NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.